/ru/
свалить; сваливать; сносить
/en/
take/pull/knock down ; n. pastatą tear/pull down a building ; vėjas nugriovė medį the wind knocked down a tree
/de/
abreißen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nugriaunu | nugrioviau | nugriaudavau | nugriausiu |
| 2p.sg. | nugriauni | nugriovei | nugriaudavai | nugriausi |
| 3p.sg. | nugriauna | nugriovė | nugriaudavo | nugriaus |
| 1p.pl. | nugriauname, nugriaunam | nugriovėm, nugriovėme | nugriaudavom, nugriaudavome | nugriausime, nugriausim |
| 2p.pl. | nugriaunate, nugriaunat | nugriovėte, nugriovėt | nugriaudavote, nugriaudavot | nugriausit, nugriausite |
| 3p.pl. | nugriauna | nugriovė | nugriaudavo | nugriaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nugriaučiau | nugriautume, nugriautumėme, nugriautumėm |
| 2p. | nugriautum, nugriautumei | nugriautumėt, nugriautumėte |
| 3p. | nugriautų | nugriautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nugriaukim, nugriaukime | |
| 2p. | nugriauki, nugriauk | nugriaukit, nugriaukite |
| 3p. | tenugriaunie, tenugriauna | tenugriaunie, tenugriauna |