/ru/
быть (в силах, в состоянии); (с)мочь
/en/
be able; have the strength (to); tai aš pajėgiu (padaryti) that I can do
/de/
imstande sein
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pajėgiu | pajėgiau | pajėgdavau | pajėgsiu |
| 2p.sg. | pajėgi | pajėgei | pajėgdavai | pajėgsi |
| 3p.sg. | pajėgia | pajėgė | pajėgdavo | pajėgs |
| 1p.pl. | pajėgiame, pajėgiam | pajėgėm, pajėgėme | pajėgdavome, pajėgdavom | pajėgsim, pajėgsime |
| 2p.pl. | pajėgiat, pajėgiate | pajėgėte, pajėgėt | pajėgdavote, pajėgdavot | pajėgsite, pajėgsit |
| 3p.pl. | pajėgia | pajėgė | pajėgdavo | pajėgs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pajėgčiau | pajėgtumėme, pajėgtume, pajėgtumėm |
| 2p. | pajėgtumei, pajėgtum | pajėgtumėte, pajėgtumėt |
| 3p. | pajėgtų | pajėgtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pajėkime, pajėkim | |
| 2p. | pajėk, pajėki | pajėkite, pajėkit |
| 3p. | tepajėgia, tepajėgie | tepajėgia, tepajėgie |