/ru/
мстить
/en/
revenge oneself (upon for); take vengeance (on for); avenge
/de/
(kam už ką) rächen vt (an j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | keršiju | keršijau | keršydavau | keršysiu |
| 2p.sg. | keršiji | keršijai | keršydavai | keršysi |
| 3p.sg. | keršija | keršijo | keršydavo | keršys |
| 1p.pl. | keršijam, keršijame | keršijom, keršijome | keršydavom, keršydavome | keršysime, keršysim |
| 2p.pl. | keršijate, keršijat | keršijote, keršijot | keršydavote, keršydavot | keršysit, keršysite |
| 3p.pl. | keršija | keršijo | keršydavo | keršys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | keršyčiau | keršytumėme, keršytume, keršytumėm |
| 2p. | keršytumei, keršytum | keršytumėt, keršytumėte |
| 3p. | keršytų | keršytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | keršykim, keršykime | |
| 2p. | keršyki, keršyk | keršykite, keršykit |
| 3p. | tekeršija, tekeršijie | tekeršijie, tekeršija |