/ru/
вступать в брак; (об)венчаться
/en/
(su) marry (smb); get married (to)
/de/
sich trauen lassen, sich heiraten
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susituokiu | susituokiau | susituokdavau | susituoksiu |
| 2p.sg. | susituoki | susituokei | susituokdavai | susituoksi |
| 3p.sg. | susituokia | susituokė | susituokdavo | susituoks |
| 1p.pl. | susituokiame, susituokiam | susituokėm, susituokėme | susituokdavome | susituoksime |
| 2p.pl. | susituokiate | susituokėte, susituokėt | susituokdavote | susituoksite |
| 3p.pl. | susituokia | susituokė | susituokdavo | susituoks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susituokčiau | susituoktume, susituoktumėme |
| 2p. | susituoktumei, susituoktum | susituoktumėte |
| 3p. | susituoktų | susituoktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susituokim, susituokime | |
| 2p. | susituok, susituoki | susituokit, susituokite |
| 3p. | tesusituokie, tesusituokia | tesusituokie, tesusituokia |