|
|
|
|
литовский словарь / suvokietėti | |
suvokietė́ti (suvokietė́ja, suvokietė́jo) — онемечиться/ онемечиваться, германизироваться
/en/
be/become Germanized, turn German
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suvokietėju | suvokietėjau | suvokietėdavau | suvokietėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suvokietėji | suvokietėjai | suvokietėdavai | suvokietėsi |
|---|
| 3p.sg. | suvokietėja | suvokietėjo | suvokietėdavo | suvokietės |
|---|
| 1p.pl. | suvokietėjame, suvokietėjam | suvokietėjome, suvokietėjom | suvokietėdavom, suvokietėdavome | suvokietėsime, suvokietėsim |
|---|
| 2p.pl. | suvokietėjat, suvokietėjate | suvokietėjot, suvokietėjote | suvokietėdavot, suvokietėdavote | suvokietėsite, suvokietėsit |
|---|
| 3p.pl. | suvokietėja | suvokietėjo | suvokietėdavo | suvokietės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suvokietėčiau | suvokietėtumėme, suvokietėtumėm, suvokietėtume |
|---|
| 2p. | suvokietėtumei, suvokietėtum | suvokietėtumėt, suvokietėtumėte |
|---|
| 3p. | suvokietėtų | suvokietėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suvokietėkime, suvokietėkim |
|---|
| 2p. | suvokietėk, suvokietėki | suvokietėkit, suvokietėkite |
|---|
| 3p. | tesuvokietėjie, tesuvokietėja | tesuvokietėjie, tesuvokietėja |
|---|
|
