/ru/
кричать; горланить; орать
/en/
shout; (labai garsiai) bawl, yell
/de/
grölen vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | rėkauju | rėkavau | rėkaudavau | rėkausiu |
| 2p.sg. | rėkauji | rėkavai | rėkaudavai | rėkausi |
| 3p.sg. | rėkauja | rėkavo | rėkaudavo | rėkaus |
| 1p.pl. | rėkaujame, rėkaujam | rėkavom, rėkavome | rėkaudavome, rėkaudavom | rėkausime, rėkausim |
| 2p.pl. | rėkaujat, rėkaujate | rėkavote, rėkavot | rėkaudavote, rėkaudavot | rėkausit, rėkausite |
| 3p.pl. | rėkauja | rėkavo | rėkaudavo | rėkaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rėkaučiau | rėkautumėm, rėkautume, rėkautumėme |
| 2p. | rėkautum, rėkautumei | rėkautumėt, rėkautumėte |
| 3p. | rėkautų | rėkautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rėkaukim, rėkaukime | |
| 2p. | rėkauki, rėkauk | rėkaukite, rėkaukit |
| 3p. | terėkauja, terėkaujie | terėkaujie, terėkauja |