|
|
|
|
литовский словарь / tupinėti | |
tupinė́ti (tupinė́ja, tupinė́jo) džn.
1. приседать;
2. prk. (aplink ką) лебезить šnek., юлить šnek., егозить šnek. (перед кем); угодничать šnek.; угождать šnek. (кому)
/en/
žr. tūpčioti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | tupinėju | tupinėjau | tupinėdavau | tupinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | tupinėji | tupinėjai | tupinėdavai | tupinėsi |
|---|
| 3p.sg. | tupinėja | tupinėjo | tupinėdavo | tupinės |
|---|
| 1p.pl. | tupinėjame, tupinėjam | tupinėjome, tupinėjom | tupinėdavom, tupinėdavome | tupinėsim, tupinėsime |
|---|
| 2p.pl. | tupinėjat, tupinėjate | tupinėjot, tupinėjote | tupinėdavot, tupinėdavote | tupinėsite, tupinėsit |
|---|
| 3p.pl. | tupinėja | tupinėjo | tupinėdavo | tupinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | tupinėčiau | tupinėtumėme, tupinėtumėm, tupinėtume |
|---|
| 2p. | tupinėtum, tupinėtumei | tupinėtumėte, tupinėtumėt |
|---|
| 3p. | tupinėtų | tupinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | tupinėkime, tupinėkim |
|---|
| 2p. | tupinėk, tupinėki | tupinėkit, tupinėkite |
|---|
| 3p. | tetupinėja, tetupinėjie | tetupinėjie, tetupinėja |
|---|
|
