/ru/
разграничиться; отмежеваться
/en/
dissociate/isolate oneself (from); get delimitated/demarcated
/de/
(nuo ko) sich abgrenzen (von D)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | atsiriboju | atsiribojau | atsiribodavau | atsiribosiu |
2p.sg. | atsiriboji | atsiribojai | atsiribodavai | atsiribosi |
3p.sg. | atsiriboja | atsiribojo | atsiribodavo | atsiribos |
1p.pl. | atsiribojam, atsiribojame | atsiribojom, atsiribojome | atsiribodavome | atsiribosime |
2p.pl. | atsiribojate | atsiribojot, atsiribojote | atsiribodavote | atsiribosite |
3p.pl. | atsiriboja | atsiribojo | atsiribodavo | atsiribos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsiribočiau | atsiribotume, atsiribotumėme |
2p. | atsiribotumei, atsiribotum | atsiribotumėte |
3p. | atsiribotų | atsiribotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsiribokim, atsiribokime | |
2p. | atsiriboki, atsiribok | atsiribokit, atsiribokite |
3p. | teatsiribojie, teatsiriboja | teatsiriboja, teatsiribojie |