|
|
|
|
литовский словарь / pasigauti | |
pasigáuti (pasigáuna, pasigãvo) поймать/ловить (себе, для себя), схватить/схватывать; подхватить/подхватывать;
jìs sumãnė pietùmsžuvų̃ p. — он задумал наловить рыбы на обед;
p. naũją idė́ją prk. — подхватить новую идею;
nėrà ìš kur̃ pinigų̃ p. prk. — негде достать денег;
/en/
catch for oneself; get for oneself; p. naują mintį prk. take up a new idea
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pasigaunu | pasigavau | pasigaudavau | pasigausiu |
|---|
| 2p.sg. | pasigauni | pasigavai | pasigaudavai | pasigausi |
|---|
| 3p.sg. | pasigauna | pasigavo | pasigaudavo | pasigaus |
|---|
| 1p.pl. | pasigaunam, pasigauname | pasigavom, pasigavome | pasigaudavome | pasigausime |
|---|
| 2p.pl. | pasigaunate | pasigavot, pasigavote | pasigaudavote | pasigausite |
|---|
| 3p.pl. | pasigauna | pasigavo | pasigaudavo | pasigaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pasigaučiau | pasigautumėme, pasigautume |
|---|
| 2p. | pasigautum, pasigautumei | pasigautumėte |
|---|
| 3p. | pasigautų | pasigautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pasigaukim, pasigaukime |
|---|
| 2p. | pasigauki, pasigauk | pasigaukite, pasigaukit |
|---|
| 3p. | tepasigaunie, tepasigauna | tepasigauna, tepasigaunie |
|---|
|
