|
|
|
|
литовский словарь / įkamuoti | |
įkamúoti (įkamúoja, įkamãvo) измучить/измучивать, истомить/истомлять
/ru/
измучить; истомить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įkamuoju | įkamavau | įkamuodavau | įkamuosiu |
|---|
| 2p.sg. | įkamuoji | įkamavai | įkamuodavai | įkamuosi |
|---|
| 3p.sg. | įkamuoja | įkamavo | įkamuodavo | įkamuos |
|---|
| 1p.pl. | įkamuojam, įkamuojame | įkamavom, įkamavome | įkamuodavome, įkamuodavom | įkamuosime, įkamuosim |
|---|
| 2p.pl. | įkamuojat, įkamuojate | įkamavote, įkamavot | įkamuodavote, įkamuodavot | įkamuosit, įkamuosite |
|---|
| 3p.pl. | įkamuoja | įkamavo | įkamuodavo | įkamuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įkamuočiau | įkamuotume, įkamuotumėme, įkamuotumėm |
|---|
| 2p. | įkamuotum, įkamuotumei | įkamuotumėte, įkamuotumėt |
|---|
| 3p. | įkamuotų | įkamuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įkamuokim, įkamuokime |
|---|
| 2p. | įkamuoki, įkamuok | įkamuokite, įkamuokit |
|---|
| 3p. | teįkamuoja, teįkamuojie | teįkamuoja, teįkamuojie |
|---|
|
