|
|
|
|
литовский словарь / suaktyvėti | | suaktyvė́ti (suaktyvė́ja, suaktyvė́jo) — активизироваться
/en/ become more active; (pagyvėti) liven up
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suaktyvėju | suaktyvėjau | suaktyvėdavau | suaktyvėsiu |
---|
2p.sg. | suaktyvėji | suaktyvėjai | suaktyvėdavai | suaktyvėsi |
---|
3p.sg. | suaktyvėja | suaktyvėjo | suaktyvėdavo | suaktyvės |
---|
1p.pl. | suaktyvėjame, suaktyvėjam | suaktyvėjome, suaktyvėjom | suaktyvėdavom, suaktyvėdavome | suaktyvėsim, suaktyvėsime |
---|
2p.pl. | suaktyvėjate, suaktyvėjat | suaktyvėjot, suaktyvėjote | suaktyvėdavote, suaktyvėdavot | suaktyvėsit, suaktyvėsite |
---|
3p.pl. | suaktyvėja | suaktyvėjo | suaktyvėdavo | suaktyvės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suaktyvėčiau | suaktyvėtumėm, suaktyvėtume, suaktyvėtumėme |
---|
2p. | suaktyvėtum, suaktyvėtumei | suaktyvėtumėte, suaktyvėtumėt |
---|
3p. | suaktyvėtų | suaktyvėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suaktyvėkim, suaktyvėkime |
---|
2p. | suaktyvėk, suaktyvėki | suaktyvėkite, suaktyvėkit |
---|
3p. | tesuaktyvėja, tesuaktyvėjie | tesuaktyvėja, tesuaktyvėjie |
---|
|