/ru/
разругать, разбранить, расхаивать, опорочить
/en/
šnek. give a sharp scolding, give a dressing-down; scold
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškoneveikiu | iškoneveikiau | iškoneveikdavau | iškoneveiksiu |
| 2p.sg. | iškoneveiki | iškoneveikei | iškoneveikdavai | iškoneveiksi |
| 3p.sg. | iškoneveikia | iškoneveikė | iškoneveikdavo | iškoneveiks |
| 1p.pl. | iškoneveikiame, iškoneveikiam | iškoneveikėm, iškoneveikėme | iškoneveikdavome, iškoneveikdavom | iškoneveiksime, iškoneveiksim |
| 2p.pl. | iškoneveikiat, iškoneveikiate | iškoneveikėte, iškoneveikėt | iškoneveikdavot, iškoneveikdavote | iškoneveiksit, iškoneveiksite |
| 3p.pl. | iškoneveikia | iškoneveikė | iškoneveikdavo | iškoneveiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškoneveikčiau | iškoneveiktume, iškoneveiktumėm, iškoneveiktumėme |
| 2p. | iškoneveiktum, iškoneveiktumei | iškoneveiktumėte, iškoneveiktumėt |
| 3p. | iškoneveiktų | iškoneveiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškoneveikim, iškoneveikime | |
| 2p. | iškoneveik, iškoneveiki | iškoneveikite, iškoneveikit |
| 3p. | teiškoneveikia, teiškoneveikie | teiškoneveikie, teiškoneveikia |