|
|
|
|
литовский словарь / įvadelėti | |
įvadelė́ti (įvadelė́ja, įvadelė́jo) пристегнуть/пристёгивать вожжи
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įvadelėju | įvadelėjau | įvadelėdavau | įvadelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įvadelėji | įvadelėjai | įvadelėdavai | įvadelėsi |
|---|
| 3p.sg. | įvadelėja | įvadelėjo | įvadelėdavo | įvadelės |
|---|
| 1p.pl. | įvadelėjam, įvadelėjame | įvadelėjome, įvadelėjom | įvadelėdavom, įvadelėdavome | įvadelėsime, įvadelėsim |
|---|
| 2p.pl. | įvadelėjate, įvadelėjat | įvadelėjote, įvadelėjot | įvadelėdavot, įvadelėdavote | įvadelėsit, įvadelėsite |
|---|
| 3p.pl. | įvadelėja | įvadelėjo | įvadelėdavo | įvadelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įvadelėčiau | įvadelėtumėm, įvadelėtumėme, įvadelėtume |
|---|
| 2p. | įvadelėtumei, įvadelėtum | įvadelėtumėte, įvadelėtumėt |
|---|
| 3p. | įvadelėtų | įvadelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įvadelėkim, įvadelėkime |
|---|
| 2p. | įvadelėk, įvadelėki | įvadelėkite, įvadelėkit |
|---|
| 3p. | teįvadelėja, teįvadelėjie | teįvadelėja, teįvadelėjie |
|---|
|
