/ru/
кривлять; искривлять
/en/
bend; distort
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kreivinu | kreivinau | kreivindavau | kreivinsiu |
| 2p.sg. | kreivini | kreivinai | kreivindavai | kreivinsi |
| 3p.sg. | kreivina | kreivino | kreivindavo | kreivins |
| 1p.pl. | kreiviname, kreivinam | kreivinome, kreivinom | kreivindavome, kreivindavom | kreivinsim, kreivinsime |
| 2p.pl. | kreivinate, kreivinat | kreivinote, kreivinot | kreivindavot, kreivindavote | kreivinsite, kreivinsit |
| 3p.pl. | kreivina | kreivino | kreivindavo | kreivins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kreivinčiau | kreivintumėm, kreivintumėme, kreivintume |
| 2p. | kreivintum, kreivintumei | kreivintumėt, kreivintumėte |
| 3p. | kreivintų | kreivintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kreivinkime, kreivinkim | |
| 2p. | kreivink, kreivinki | kreivinkit, kreivinkite |
| 3p. | tekreivinie, tekreivina | tekreivinie, tekreivina |