|
|
|
|
литовский словарь / dzingėti | | dzingė́ti (dzìnga, dzingė́jo) — звучать; звенеть;
/en/ ring
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dzingu | dzingėjau | dzingėdavau | dzingėsiu |
---|
2p.sg. | dzingi | dzingėjai | dzingėdavai | dzingėsi |
---|
3p.sg. | dzinga | dzingėjo | dzingėdavo | dzingės |
---|
1p.pl. | dzingam, dzingame | dzingėjome, dzingėjom | dzingėdavome, dzingėdavom | dzingėsime, dzingėsim |
---|
2p.pl. | dzingate, dzingat | dzingėjot, dzingėjote | dzingėdavot, dzingėdavote | dzingėsite, dzingėsit |
---|
3p.pl. | dzinga | dzingėjo | dzingėdavo | dzingės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dzingėčiau | dzingėtume, dzingėtumėm, dzingėtumėme |
---|
2p. | dzingėtum, dzingėtumei | dzingėtumėt, dzingėtumėte |
---|
3p. | dzingėtų | dzingėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dzingėkime, dzingėkim |
---|
2p. | dzingėk, dzingėki | dzingėkit, dzingėkite |
---|
3p. | tedzingie, tedzinga | tedzingie, tedzinga |
---|
|