/ru/
объявлять себя
/en/
declare/announce oneself to be; pretend (to be)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apsišaukiu | apsišaukiau | apsišaukdavau | apsišauksiu |
| 2p.sg. | apsišauki | apsišaukei | apsišaukdavai | apsišauksi |
| 3p.sg. | apsišaukia | apsišaukė | apsišaukdavo | apsišauks |
| 1p.pl. | apsišaukiame, apsišaukiam | apsišaukėm, apsišaukėme | apsišaukdavome | apsišauksime |
| 2p.pl. | apsišaukiate | apsišaukėt, apsišaukėte | apsišaukdavote | apsišauksite |
| 3p.pl. | apsišaukia | apsišaukė | apsišaukdavo | apsišauks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsišaukčiau | apsišauktume, apsišauktumėme |
| 2p. | apsišauktum, apsišauktumei | apsišauktumėte |
| 3p. | apsišauktų | apsišauktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsišaukim, apsišaukime | |
| 2p. | apsišauki, apsišauk | apsišaukite, apsišaukit |
| 3p. | teapsišaukie, teapsišaukia | teapsišaukie, teapsišaukia |