|
|
|
|
литовский словарь / susigiminiuoti | |
susigiminiúoti (susigiminiúoja, susigiminiãvo) — породниться [сродниться]/родниться, вступить/вступать в родство;
susigiminiúoti sù draũgo šeimà — породниться с семьёй друга
/en/
become related (with); (per vedybas) intermarry
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susigiminiuoju | susigiminiavau | susigiminiuodavau | susigiminiuosiu |
|---|
| 2p.sg. | susigiminiuoji | susigiminiavai | susigiminiuodavai | susigiminiuosi |
|---|
| 3p.sg. | susigiminiuoja | susigiminiavo | susigiminiuodavo | susigiminiuos |
|---|
| 1p.pl. | susigiminiuojam, susigiminiuojame | susigiminiavom, susigiminiavome | susigiminiuodavome | susigiminiuosime |
|---|
| 2p.pl. | susigiminiuojate | susigiminiavot, susigiminiavote | susigiminiuodavote | susigiminiuosite |
|---|
| 3p.pl. | susigiminiuoja | susigiminiavo | susigiminiuodavo | susigiminiuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susigiminiuočiau | susigiminiuotume, susigiminiuotumėme |
|---|
| 2p. | susigiminiuotumei, susigiminiuotum | susigiminiuotumėte |
|---|
| 3p. | susigiminiuotų | susigiminiuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susigiminiuokim, susigiminiuokime |
|---|
| 2p. | susigiminiuoki, susigiminiuok | susigiminiuokit, susigiminiuokite |
|---|
| 3p. | tesusigiminiuojie, tesusigiminiuoja | tesusigiminiuoja, tesusigiminiuojie |
|---|
|
