/ru/
загреметь
/en/
(begin to) thunder
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugriaudžiu | sugriaudžiau | sugriausdavau | sugriaussiu |
| 2p.sg. | sugriaudi | sugriaudei | sugriausdavai | sugriaussi |
| 3p.sg. | sugriaudžia | sugriaudė | sugriausdavo | sugriauss |
| 1p.pl. | sugriaudžiam, sugriaudžiame | sugriaudėm, sugriaudėme | sugriausdavome, sugriausdavom | sugriaussim, sugriaussime |
| 2p.pl. | sugriaudžiate, sugriaudžiat | sugriaudėt, sugriaudėte | sugriausdavot, sugriausdavote | sugriaussite, sugriaussit |
| 3p.pl. | sugriaudžia | sugriaudė | sugriausdavo | sugriauss |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugriausčiau | sugriaustume, sugriaustumėm, sugriaustumėme |
| 2p. | sugriaustum, sugriaustumei | sugriaustumėte, sugriaustumėt |
| 3p. | sugriaustų | sugriaustų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugriauskime, sugriauskim | |
| 2p. | sugriausk, sugriauski | sugriauskit, sugriauskite |
| 3p. | tesugriaudie | tesugriaudie |