|
|
|
|
литовский словарь / privelti | |
privélti (prìvelia, privė́lė)
1. навалять/наваливать;
p. daũg veltìnių — навалять много валенок;
2.:
p. klaidų̃ prk. — наделать ошибок
/en/
1.: p. veltinio (veltinių) make (a quantity of) felt (felt-boots); 2.: p. klaidų make a lot of mistakes;3. (purvo) clog; privėlė ratus molio the wheels are clogged with clay
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | priveliu | privėliau | priveldavau | privelsiu |
|---|
| 2p.sg. | priveli | privėlei | priveldavai | privelsi |
|---|
| 3p.sg. | privelia | privėlė | priveldavo | privels |
|---|
| 1p.pl. | priveliame, priveliam | privėlėme, privėlėm | priveldavome, priveldavom | privelsime, privelsim |
|---|
| 2p.pl. | priveliat, priveliate | privėlėte, privėlėt | priveldavot, priveldavote | privelsit, privelsite |
|---|
| 3p.pl. | privelia | privėlė | priveldavo | privels |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | privelčiau | priveltumėme, priveltumėm, priveltume |
|---|
| 2p. | priveltumei, priveltum | priveltumėte, priveltumėt |
|---|
| 3p. | priveltų | priveltų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | privelkim, privelkime |
|---|
| 2p. | privelki, privelk | privelkite, privelkit |
|---|
| 3p. | teprivelia, teprivelie | teprivelie, teprivelia |
|---|
|
