/ru/
вытеснять; выталкивать; выдвигать
/en/
1. push out ; kar. dislodge; 2. prk. oust; exclude; eject; (užimti kito vietą) supplant
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išstumiu | išstūmiau | išstumdavau | išstumsiu |
| 2p.sg. | išstumi | išstūmei | išstumdavai | išstumsi |
| 3p.sg. | išstumia | išstūmė | išstumdavo | išstums |
| 1p.pl. | išstumiame, išstumiam | išstūmėm, išstūmėme | išstumdavome, išstumdavom | išstumsim, išstumsime |
| 2p.pl. | išstumiat, išstumiate | išstūmėte, išstūmėt | išstumdavote, išstumdavot | išstumsite, išstumsit |
| 3p.pl. | išstumia | išstūmė | išstumdavo | išstums |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išstumčiau | išstumtumėm, išstumtumėme, išstumtume |
| 2p. | išstumtumei, išstumtum | išstumtumėt, išstumtumėte |
| 3p. | išstumtų | išstumtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išstumkim, išstumkime | |
| 2p. | išstumki, išstumk | išstumkite, išstumkit |
| 3p. | teišstumia, teišstumie | teišstumie, teišstumia |