|
|
|
|
литовский словарь / išskainioti | | išskáinioti (išskáinioja, išskáiniojo) džn. срывать/посрывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išskainioju | išskainiojau | išskainiodavau | išskainiosiu |
---|
2p.sg. | išskainioji | išskainiojai | išskainiodavai | išskainiosi |
---|
3p.sg. | išskainioja | išskainiojo | išskainiodavo | išskainios |
---|
1p.pl. | išskainiojam, išskainiojame | išskainiojom, išskainiojome | išskainiodavome, išskainiodavom | išskainiosime, išskainiosim |
---|
2p.pl. | išskainiojate, išskainiojat | išskainiojote, išskainiojot | išskainiodavote, išskainiodavot | išskainiosit, išskainiosite |
---|
3p.pl. | išskainioja | išskainiojo | išskainiodavo | išskainios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išskainiočiau | išskainiotumėme, išskainiotume, išskainiotumėm |
---|
2p. | išskainiotum, išskainiotumei | išskainiotumėt, išskainiotumėte |
---|
3p. | išskainiotų | išskainiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išskainiokim, išskainiokime |
---|
2p. | išskainioki, išskainiok | išskainiokit, išskainiokite |
---|
3p. | teišskainiojie, teišskainioja | teišskainioja, teišskainiojie |
---|
|