|
|
|
|
литовский словарь / raugėti | |
ráugėti (ráugėja, ráugėjo) рыгать, отрыгивать;
/en/
belch; eructate.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | raugėju | raugėjau | raugėdavau | raugėsiu |
|---|
| 2p.sg. | raugėji | raugėjai | raugėdavai | raugėsi |
|---|
| 3p.sg. | raugėja | raugėjo | raugėdavo | raugės |
|---|
| 1p.pl. | raugėjam, raugėjame | raugėjom, raugėjome | raugėdavome, raugėdavom | raugėsime, raugėsim |
|---|
| 2p.pl. | raugėjate, raugėjat | raugėjot, raugėjote | raugėdavote, raugėdavot | raugėsit, raugėsite |
|---|
| 3p.pl. | raugėja | raugėjo | raugėdavo | raugės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | raugėčiau | raugėtumėm, raugėtumėme, raugėtume |
|---|
| 2p. | raugėtumei, raugėtum | raugėtumėte, raugėtumėt |
|---|
| 3p. | raugėtų | raugėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | raugėkim, raugėkime |
|---|
| 2p. | raugėk, raugėki | raugėkite, raugėkit |
|---|
| 3p. | teraugėja, teraugėjie | teraugėja, teraugėjie |
|---|
|
