/ru/
распоряжаться (имуществом)
/en/
dispose (of); have available; savo turtu dispose, arba be the master, of one's own property
/de/
(kuo) verfügen vi (über A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | disponuoju | disponavau | disponuodavau | disponuosiu |
| 2p.sg. | disponuoji | disponavai | disponuodavai | disponuosi |
| 3p.sg. | disponuoja | disponavo | disponuodavo | disponuos |
| 1p.pl. | disponuojam, disponuojame | disponavom, disponavome | disponuodavom, disponuodavome | disponuosime, disponuosim |
| 2p.pl. | disponuojat, disponuojate | disponavot, disponavote | disponuodavot, disponuodavote | disponuosit, disponuosite |
| 3p.pl. | disponuoja | disponavo | disponuodavo | disponuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | disponuočiau | disponuotumėm, disponuotume, disponuotumėme |
| 2p. | disponuotumei, disponuotum | disponuotumėt, disponuotumėte |
| 3p. | disponuotų | disponuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | disponuokim, disponuokime | |
| 2p. | disponuoki, disponuok | disponuokit, disponuokite |
| 3p. | tedisponuoja, tedisponuojie | tedisponuojie, tedisponuoja |