|
|
|
|
литовский словарь / sukalbėti | |
sukalbė́ti (sùkalba, sukalbė́jo)
1. уговориться/уговариваться, договориться/договариваться, сговориться/сговариваться;
s. dė̃l pirkìmo są́lygų — договориться об условиях покупки;
2. bažn. прочесть/читать (молитву)
/en/
1. (prakalbėti) (begin to) speak; say; 2. (sutarti) arrange things (with); come to an arrangement/agreement (with); 3. bažn.: s. poterius say one's prayers ; s. maldą say the grace
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukalbu | sukalbėjau | sukalbėdavau | sukalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sukalbi | sukalbėjai | sukalbėdavai | sukalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | sukalba | sukalbėjo | sukalbėdavo | sukalbės |
|---|
| 1p.pl. | sukalbam, sukalbame | sukalbėjome, sukalbėjom | sukalbėdavome, sukalbėdavom | sukalbėsim, sukalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | sukalbate, sukalbat | sukalbėjot, sukalbėjote | sukalbėdavot, sukalbėdavote | sukalbėsite, sukalbėsit |
|---|
| 3p.pl. | sukalba | sukalbėjo | sukalbėdavo | sukalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukalbėčiau | sukalbėtumėme, sukalbėtume, sukalbėtumėm |
|---|
| 2p. | sukalbėtum, sukalbėtumei | sukalbėtumėt, sukalbėtumėte |
|---|
| 3p. | sukalbėtų | sukalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukalbėkim, sukalbėkime |
|---|
| 2p. | sukalbėki, sukalbėk | sukalbėkite, sukalbėkit |
|---|
| 3p. | tesukalba, tesukalbie | tesukalba, tesukalbie |
|---|
|
