|
|
|
|
литовский словарь / išdvėsioti | |
išdvėsióti (išdvėsiója, išdvėsiójo) džn. дохнуть/передохнуть; издыхать/издохнуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išdvėsioju | išdvėsiojau | išdvėsiodavau | išdvėsiosiu |
|---|
| 2p.sg. | išdvėsioji | išdvėsiojai | išdvėsiodavai | išdvėsiosi |
|---|
| 3p.sg. | išdvėsioja | išdvėsiojo | išdvėsiodavo | išdvėsios |
|---|
| 1p.pl. | išdvėsiojam, išdvėsiojame | išdvėsiojome, išdvėsiojom | išdvėsiodavom, išdvėsiodavome | išdvėsiosime, išdvėsiosim |
|---|
| 2p.pl. | išdvėsiojat, išdvėsiojate | išdvėsiojot, išdvėsiojote | išdvėsiodavote, išdvėsiodavot | išdvėsiosite, išdvėsiosit |
|---|
| 3p.pl. | išdvėsioja | išdvėsiojo | išdvėsiodavo | išdvėsios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išdvėsiočiau | išdvėsiotume, išdvėsiotumėme, išdvėsiotumėm |
|---|
| 2p. | išdvėsiotumei, išdvėsiotum | išdvėsiotumėt, išdvėsiotumėte |
|---|
| 3p. | išdvėsiotų | išdvėsiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išdvėsiokime, išdvėsiokim |
|---|
| 2p. | išdvėsioki, išdvėsiok | išdvėsiokit, išdvėsiokite |
|---|
| 3p. | teišdvėsioja, teišdvėsiojie | teišdvėsioja, teišdvėsiojie |
|---|
|
