/ru/
наговориться; наговариваться
/en/
have a long talk; talk to one's heart's content
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisikalbu | prisikalbėjau | prisikalbėdavau | prisikalbėsiu |
| 2p.sg. | prisikalbi | prisikalbėjai | prisikalbėdavai | prisikalbėsi |
| 3p.sg. | prisikalba | prisikalbėjo | prisikalbėdavo | prisikalbės |
| 1p.pl. | prisikalbam, prisikalbame | prisikalbėjome, prisikalbėjom | prisikalbėdavome | prisikalbėsime |
| 2p.pl. | prisikalbate | prisikalbėjot, prisikalbėjote | prisikalbėdavote | prisikalbėsite |
| 3p.pl. | prisikalba | prisikalbėjo | prisikalbėdavo | prisikalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisikalbėčiau | prisikalbėtume, prisikalbėtumėme |
| 2p. | prisikalbėtum, prisikalbėtumei | prisikalbėtumėte |
| 3p. | prisikalbėtų | prisikalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisikalbėkime, prisikalbėkim | |
| 2p. | prisikalbėk, prisikalbėki | prisikalbėkit, prisikalbėkite |
| 3p. | teprisikalbie, teprisikalba | teprisikalbie, teprisikalba |