|
|
|
|
литовский словарь / pabrūžinti | |
pabrū́žinti (pabrū́žina, pabrū́žino) потереть/тереть, пошаркать/шаркать šnek.
/en/
rub.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pabrūžinu | pabrūžinau | pabrūžindavau | pabrūžinsiu |
|---|
| 2p.sg. | pabrūžini | pabrūžinai | pabrūžindavai | pabrūžinsi |
|---|
| 3p.sg. | pabrūžina | pabrūžino | pabrūžindavo | pabrūžins |
|---|
| 1p.pl. | pabrūžiname, pabrūžinam | pabrūžinom, pabrūžinome | pabrūžindavom, pabrūžindavome | pabrūžinsime, pabrūžinsim |
|---|
| 2p.pl. | pabrūžinate, pabrūžinat | pabrūžinote, pabrūžinot | pabrūžindavot, pabrūžindavote | pabrūžinsit, pabrūžinsite |
|---|
| 3p.pl. | pabrūžina | pabrūžino | pabrūžindavo | pabrūžins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pabrūžinčiau | pabrūžintume, pabrūžintumėme, pabrūžintumėm |
|---|
| 2p. | pabrūžintum, pabrūžintumei | pabrūžintumėte, pabrūžintumėt |
|---|
| 3p. | pabrūžintų | pabrūžintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pabrūžinkim, pabrūžinkime |
|---|
| 2p. | pabrūžinki, pabrūžink | pabrūžinkite, pabrūžinkit |
|---|
| 3p. | tepabrūžinie, tepabrūžina | tepabrūžinie, tepabrūžina |
|---|
|
