|
|
|
|
литовский словарь / supliekti | | suplíekti (suplíekia, suplíekė) хлеснуть/хлестать, ударить/ударять
/en/ strike; (botagu) lash, give a lash; (rykšte) switch
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | supliekiu | supliekiau | supliekdavau | suplieksiu |
---|
2p.sg. | suplieki | supliekei | supliekdavai | suplieksi |
---|
3p.sg. | supliekia | supliekė | supliekdavo | suplieks |
---|
1p.pl. | supliekiam, supliekiame | supliekėm, supliekėme | supliekdavome, supliekdavom | suplieksime, suplieksim |
---|
2p.pl. | supliekiate, supliekiat | supliekėte, supliekėt | supliekdavote, supliekdavot | suplieksite, suplieksit |
---|
3p.pl. | supliekia | supliekė | supliekdavo | suplieks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | supliekčiau | supliektumėm, supliektumėme, supliektume |
---|
2p. | supliektumei, supliektum | supliektumėte, supliektumėt |
---|
3p. | supliektų | supliektų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | supliekim, supliekime |
---|
2p. | suplieki, supliek | supliekite, supliekit |
---|
3p. | tesupliekia, tesupliekie | tesupliekie, tesupliekia |
---|
|