/ru/
раздразнивать, раздражать
/en/
tease
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įerzinu | įerzinau | įerzindavau | įerzinsiu |
| 2p.sg. | įerzini | įerzinai | įerzindavai | įerzinsi |
| 3p.sg. | įerzina | įerzino | įerzindavo | įerzins |
| 1p.pl. | įerzinam, įerziname | įerzinom, įerzinome | įerzindavom, įerzindavome | įerzinsime, įerzinsim |
| 2p.pl. | įerzinate, įerzinat | įerzinot, įerzinote | įerzindavot, įerzindavote | įerzinsit, įerzinsite |
| 3p.pl. | įerzina | įerzino | įerzindavo | įerzins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įerzinčiau | įerzintumėm, įerzintume, įerzintumėme |
| 2p. | įerzintumei, įerzintum | įerzintumėte, įerzintumėt |
| 3p. | įerzintų | įerzintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įerzinkim, įerzinkime | |
| 2p. | įerzinki, įerzink | įerzinkit, įerzinkite |
| 3p. | teįerzina, teįerzinie | teįerzinie, teįerzina |