|
|
|
|
литовский словарь / įkūprinti | | įkū̃printi (įkū̃prina, įkū̃prino) войти/входить сгорбившись
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įkūprinu | įkūprinau | įkūprindavau | įkūprinsiu |
---|
2p.sg. | įkūprini | įkūprinai | įkūprindavai | įkūprinsi |
---|
3p.sg. | įkūprina | įkūprino | įkūprindavo | įkūprins |
---|
1p.pl. | įkūprinam, įkūpriname | įkūprinome, įkūprinom | įkūprindavome, įkūprindavom | įkūprinsim, įkūprinsime |
---|
2p.pl. | įkūprinate, įkūprinat | įkūprinote, įkūprinot | įkūprindavot, įkūprindavote | įkūprinsit, įkūprinsite |
---|
3p.pl. | įkūprina | įkūprino | įkūprindavo | įkūprins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įkūprinčiau | įkūprintumėm, įkūprintume, įkūprintumėme |
---|
2p. | įkūprintum, įkūprintumei | įkūprintumėt, įkūprintumėte |
---|
3p. | įkūprintų | įkūprintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įkūprinkim, įkūprinkime |
---|
2p. | įkūprinki, įkūprink | įkūprinkite, įkūprinkit |
---|
3p. | teįkūprinie, teįkūprina | teįkūprina, teįkūprinie |
---|
|