|
|
|
|
литовский словарь / išsirėkti | |
išsirė̃kti (išsirė̃kia, išsìrėkė) выкричаться [накричаться] вволю
/en/
have shouted for a long time
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsirėkiu | išsirėkiau | išsirėkdavau | išsirėksiu |
|---|
| 2p.sg. | išsirėki | išsirėkei | išsirėkdavai | išsirėksi |
|---|
| 3p.sg. | išsirėkia | išsirėkė | išsirėkdavo | išsirėks |
|---|
| 1p.pl. | išsirėkiam, išsirėkiame | išsirėkėm, išsirėkėme | išsirėkdavome | išsirėksime |
|---|
| 2p.pl. | išsirėkiate | išsirėkėte, išsirėkėt | išsirėkdavote | išsirėksite |
|---|
| 3p.pl. | išsirėkia | išsirėkė | išsirėkdavo | išsirėks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsirėkčiau | išsirėktume, išsirėktumėme |
|---|
| 2p. | išsirėktum, išsirėktumei | išsirėktumėte |
|---|
| 3p. | išsirėktų | išsirėktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsirėkime, išsirėkim |
|---|
| 2p. | išsirėk, išsirėki | išsirėkit, išsirėkite |
|---|
| 3p. | teišsirėkie, teišsirėkia | teišsirėkie, teišsirėkia |
|---|
|
