/ru/
уговаривать
/en/
try to persuade (smb + to inf)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikalbinėju | prikalbinėjau | prikalbinėdavau | prikalbinėsiu |
| 2p.sg. | prikalbinėji | prikalbinėjai | prikalbinėdavai | prikalbinėsi |
| 3p.sg. | prikalbinėja | prikalbinėjo | prikalbinėdavo | prikalbinės |
| 1p.pl. | prikalbinėjam, prikalbinėjame | prikalbinėjome, prikalbinėjom | prikalbinėdavom, prikalbinėdavome | prikalbinėsime, prikalbinėsim |
| 2p.pl. | prikalbinėjat, prikalbinėjate | prikalbinėjot, prikalbinėjote | prikalbinėdavote, prikalbinėdavot | prikalbinėsite, prikalbinėsit |
| 3p.pl. | prikalbinėja | prikalbinėjo | prikalbinėdavo | prikalbinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikalbinėčiau | prikalbinėtume, prikalbinėtumėm, prikalbinėtumėme |
| 2p. | prikalbinėtumei, prikalbinėtum | prikalbinėtumėte, prikalbinėtumėt |
| 3p. | prikalbinėtų | prikalbinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikalbinėkime, prikalbinėkim | |
| 2p. | prikalbinėk, prikalbinėki | prikalbinėkit, prikalbinėkite |
| 3p. | teprikalbinėja, teprikalbinėjie | teprikalbinėja, teprikalbinėjie |