|
|
|
|
литовский словарь / išpeltakiuoti | |
išpeltakiúoti (išpeltakiúoja, išpeltakiãvo) прострочить/ прострачивать, выстрочить/выстрачивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išpeltakiuoju | išpeltakiavau | išpeltakiuodavau | išpeltakiuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išpeltakiuoji | išpeltakiavai | išpeltakiuodavai | išpeltakiuosi |
|---|
| 3p.sg. | išpeltakiuoja | išpeltakiavo | išpeltakiuodavo | išpeltakiuos |
|---|
| 1p.pl. | išpeltakiuojame, išpeltakiuojam | išpeltakiavome, išpeltakiavom | išpeltakiuodavome, išpeltakiuodavom | išpeltakiuosim, išpeltakiuosime |
|---|
| 2p.pl. | išpeltakiuojate, išpeltakiuojat | išpeltakiavot, išpeltakiavote | išpeltakiuodavote, išpeltakiuodavot | išpeltakiuosit, išpeltakiuosite |
|---|
| 3p.pl. | išpeltakiuoja | išpeltakiavo | išpeltakiuodavo | išpeltakiuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išpeltakiuočiau | išpeltakiuotume, išpeltakiuotumėm, išpeltakiuotumėme |
|---|
| 2p. | išpeltakiuotumei, išpeltakiuotum | išpeltakiuotumėte, išpeltakiuotumėt |
|---|
| 3p. | išpeltakiuotų | išpeltakiuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išpeltakiuokim, išpeltakiuokime |
|---|
| 2p. | išpeltakiuoki, išpeltakiuok | išpeltakiuokite, išpeltakiuokit |
|---|
| 3p. | teišpeltakiuojie, teišpeltakiuoja | teišpeltakiuojie, teišpeltakiuoja |
|---|
|
