|
|
|
|
литовский словарь / sutarškėti | |
sutarškė́ti (sutárška, sutarškė́jo) затрещать/трещать, начать/начинать трещать [греметь], загреметь/греметь;
sutarškė́jo kulkósvaidis — затрещал пулемёт
/en/
(begin to) rattle/clatter
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sutaršku | sutarškėjau | sutarškėdavau | sutarškėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sutarški | sutarškėjai | sutarškėdavai | sutarškėsi |
|---|
| 3p.sg. | sutarška | sutarškėjo | sutarškėdavo | sutarškės |
|---|
| 1p.pl. | sutarškam, sutarškame | sutarškėjom, sutarškėjome | sutarškėdavom, sutarškėdavome | sutarškėsime, sutarškėsim |
|---|
| 2p.pl. | sutarškate, sutarškat | sutarškėjot, sutarškėjote | sutarškėdavote, sutarškėdavot | sutarškėsit, sutarškėsite |
|---|
| 3p.pl. | sutarška | sutarškėjo | sutarškėdavo | sutarškės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sutarškėčiau | sutarškėtumėm, sutarškėtumėme, sutarškėtume |
|---|
| 2p. | sutarškėtumei, sutarškėtum | sutarškėtumėt, sutarškėtumėte |
|---|
| 3p. | sutarškėtų | sutarškėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sutarškėkim, sutarškėkime |
|---|
| 2p. | sutarškėki, sutarškėk | sutarškėkite, sutarškėkit |
|---|
| 3p. | tesutarška, tesutarškie | tesutarška, tesutarškie |
|---|
|
