/ru/
воспрепятствовать; (по)мешать
/en/
prevent, hinder; tai sukliudė jam ateiti that prevented/hindered him from coming
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sukliudau | sukliudžiau | sukliudydavau | sukliudysiu |
| 2p.sg. | sukliudai | sukliudei | sukliudydavai | sukliudysi |
| 3p.sg. | sukliudo | sukliudė | sukliudydavo | sukliudys |
| 1p.pl. | sukliudom, sukliudome | sukliudėm, sukliudėme | sukliudydavom, sukliudydavome | sukliudysime, sukliudysim |
| 2p.pl. | sukliudote, sukliudot | sukliudėt, sukliudėte | sukliudydavote, sukliudydavot | sukliudysit, sukliudysite |
| 3p.pl. | sukliudo | sukliudė | sukliudydavo | sukliudys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sukliudyčiau | sukliudytumėme, sukliudytume, sukliudytumėm |
| 2p. | sukliudytum, sukliudytumei | sukliudytumėt, sukliudytumėte |
| 3p. | sukliudytų | sukliudytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sukliudykim, sukliudykime | |
| 2p. | sukliudyk, sukliudyki | sukliudykite, sukliudykit |
| 3p. | tesukliudai, tesukliudo | tesukliudai, tesukliudo |