|
|
|
|
литовский словарь / sutuokti | | sutuõkti (sutuõkia, sùtuokė) поженить/женить; зарегистрировать/регистрировать брак; сочетать браком; bažn. обвенчать/венчать;
/en/ wed, marry; (įregistruoti santuoką) register the marriage
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sutuokiu | sutuokiau | sutuokdavau | sutuoksiu |
---|
2p.sg. | sutuoki | sutuokei | sutuokdavai | sutuoksi |
---|
3p.sg. | sutuokia | sutuokė | sutuokdavo | sutuoks |
---|
1p.pl. | sutuokiame, sutuokiam | sutuokėm, sutuokėme | sutuokdavome, sutuokdavom | sutuoksim, sutuoksime |
---|
2p.pl. | sutuokiate, sutuokiat | sutuokėte, sutuokėt | sutuokdavote, sutuokdavot | sutuoksite, sutuoksit |
---|
3p.pl. | sutuokia | sutuokė | sutuokdavo | sutuoks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sutuokčiau | sutuoktumėme, sutuoktumėm, sutuoktume |
---|
2p. | sutuoktum, sutuoktumei | sutuoktumėt, sutuoktumėte |
---|
3p. | sutuoktų | sutuoktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sutuokime, sutuokim |
---|
2p. | sutuok, sutuoki | sutuokit, sutuokite |
---|
3p. | tesutuokia, tesutuokie | tesutuokie, tesutuokia |
---|
|