|
|
|
|
литовский словарь / įsraigtuoti | |
įsraigtúoti (įsraigtúoja, įsraigtãvo) ввинтить/ввинчивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsraigtuoju | įsraigtavau | įsraigtuodavau | įsraigtuosiu |
|---|
| 2p.sg. | įsraigtuoji | įsraigtavai | įsraigtuodavai | įsraigtuosi |
|---|
| 3p.sg. | įsraigtuoja | įsraigtavo | įsraigtuodavo | įsraigtuos |
|---|
| 1p.pl. | įsraigtuojame, įsraigtuojam | įsraigtavome, įsraigtavom | įsraigtuodavom, įsraigtuodavome | įsraigtuosim, įsraigtuosime |
|---|
| 2p.pl. | įsraigtuojat, įsraigtuojate | įsraigtavote, įsraigtavot | įsraigtuodavote, įsraigtuodavot | įsraigtuosit, įsraigtuosite |
|---|
| 3p.pl. | įsraigtuoja | įsraigtavo | įsraigtuodavo | įsraigtuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsraigtuočiau | įsraigtuotumėm, įsraigtuotume, įsraigtuotumėme |
|---|
| 2p. | įsraigtuotum, įsraigtuotumei | įsraigtuotumėt, įsraigtuotumėte |
|---|
| 3p. | įsraigtuotų | įsraigtuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsraigtuokime, įsraigtuokim |
|---|
| 2p. | įsraigtuok, įsraigtuoki | įsraigtuokit, įsraigtuokite |
|---|
| 3p. | teįsraigtuoja, teįsraigtuojie | teįsraigtuojie, teįsraigtuoja |
|---|
|
