|
|
|
|
литовский словарь / užniūniuoti | |
užniūniúoti (užniūniúoja, užniūniãvo) тихо запеть, замурлыкать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užniūniuoju | užniūniavau | užniūniuodavau | užniūniuosiu |
|---|
| 2p.sg. | užniūniuoji | užniūniavai | užniūniuodavai | užniūniuosi |
|---|
| 3p.sg. | užniūniuoja | užniūniavo | užniūniuodavo | užniūniuos |
|---|
| 1p.pl. | užniūniuojam, užniūniuojame | užniūniavome, užniūniavom | užniūniuodavome, užniūniuodavom | užniūniuosime, užniūniuosim |
|---|
| 2p.pl. | užniūniuojat, užniūniuojate | užniūniavote, užniūniavot | užniūniuodavot, užniūniuodavote | užniūniuosit, užniūniuosite |
|---|
| 3p.pl. | užniūniuoja | užniūniavo | užniūniuodavo | užniūniuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užniūniuočiau | užniūniuotume, užniūniuotumėm, užniūniuotumėme |
|---|
| 2p. | užniūniuotum, užniūniuotumei | užniūniuotumėte, užniūniuotumėt |
|---|
| 3p. | užniūniuotų | užniūniuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užniūniuokim, užniūniuokime |
|---|
| 2p. | užniūniuoki, užniūniuok | užniūniuokite, užniūniuokit |
|---|
| 3p. | teužniūniuoja, teužniūniuojie | teužniūniuojie, teužniūniuoja |
|---|
|
