|
|
|
|
литовский словарь / išsispręsti | | išsisprę́sti (išsispréndžia, išsispréndė) (раз)решиться/ (раз)решаться; kláusimas pagaliaũ išsispréndė — вопрос наконец (раз)решился
/en/ 1. (apie klausimą) be solved; 2. (apie ginčą, konfliktą) be settled
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsisprendžiu | išsisprendžiau | išsispręsdavau | išsispręsiu |
---|
2p.sg. | išsisprendi | išsisprendei | išsispręsdavai | išsispręsi |
---|
3p.sg. | išsisprendžia | išsisprendė | išsispręsdavo | išsispręs |
---|
1p.pl. | išsisprendžiam, išsisprendžiame | išsisprendėm, išsisprendėme | išsispręsdavome | išsispręsime |
---|
2p.pl. | išsisprendžiate | išsisprendėt, išsisprendėte | išsispręsdavote | išsispręsite |
---|
3p.pl. | išsisprendžia | išsisprendė | išsispręsdavo | išsispręs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsispręsčiau | išsispręstume, išsispręstumėme |
---|
2p. | išsispręstumei, išsispręstum | išsispręstumėte |
---|
3p. | išsispręstų | išsispręstų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsispręskim, išsispręskime |
---|
2p. | išsispręski, išsispręsk | išsispręskit, išsispręskite |
---|
3p. | teišsisprendie | teišsisprendie |
---|
|