/ru/
отвернуться; отворачиваться
/en/
turn away (from); avert one's face/ eyes
/de/
(nuo ko) sich abwenden* (von j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusigręžiu | nusigręžiau | nusigręždavau | nusigręšiu |
| 2p.sg. | nusigręži | nusigręžei | nusigręždavai | nusigręši |
| 3p.sg. | nusigręžia | nusigręžė | nusigręždavo | nusigręš |
| 1p.pl. | nusigręžiam, nusigręžiame | nusigręžėme, nusigręžėm | nusigręždavome | nusigręšime |
| 2p.pl. | nusigręžiate | nusigręžėte, nusigręžėt | nusigręždavote | nusigręšite |
| 3p.pl. | nusigręžia | nusigręžė | nusigręždavo | nusigręš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusigręžčiau | nusigręžtumėme, nusigręžtume |
| 2p. | nusigręžtum, nusigręžtumei | nusigręžtumėte |
| 3p. | nusigręžtų | nusigręžtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusigręžkime, nusigręžkim | |
| 2p. | nusigręžk, nusigręžki | nusigręžkit, nusigręžkite |
| 3p. | tenusigręžie, tenusigręžia | tenusigręžie, tenusigręžia |