/ru/
отбиваться; ушибить (себе)
/en/
(koją, ranką) hurt (one's leg, one's arm)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusimušu | nusimušiau | nusimušdavau | nusimušiu |
| 2p.sg. | nusimuši | nusimušei | nusimušdavai | nusimuši |
| 3p.sg. | nusimuša | nusimušė | nusimušdavo | nusimuš |
| 1p.pl. | nusimušame, nusimušam | nusimušėm, nusimušėme | nusimušdavome | nusimušime |
| 2p.pl. | nusimušate | nusimušėte, nusimušėt | nusimušdavote | nusimušite |
| 3p.pl. | nusimuša | nusimušė | nusimušdavo | nusimuš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusimuščiau | nusimuštumėme, nusimuštume |
| 2p. | nusimuštumei, nusimuštum | nusimuštumėte |
| 3p. | nusimuštų | nusimuštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusimuškime, nusimuškim | |
| 2p. | nusimušk, nusimuški | nusimuškite, nusimuškit |
| 3p. | tenusimuša, tenusimušie | tenusimuša, tenusimušie |