|
|
|
|
литовский словарь / įkėblinti | |
įkė̃blinti (įkė̃blina, įkė̃blino) šnek. медленно [неуклюже] войти/входить, втащиться/втаскиваться šnek.;
ligónis võs įkė̃blino į̃ príeangį — больной едва втащился на крыльцо
/en/
drag oneself in(to); ligonis vos įkėblino į kambarį the patient hardly dragged himself into the room
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įkėblinu | įkėblinau | įkėblindavau | įkėblinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įkėblini | įkėblinai | įkėblindavai | įkėblinsi |
|---|
| 3p.sg. | įkėblina | įkėblino | įkėblindavo | įkėblins |
|---|
| 1p.pl. | įkėblinam, įkėbliname | įkėblinom, įkėblinome | įkėblindavome, įkėblindavom | įkėblinsime, įkėblinsim |
|---|
| 2p.pl. | įkėblinat, įkėblinate | įkėblinote, įkėblinot | įkėblindavot, įkėblindavote | įkėblinsit, įkėblinsite |
|---|
| 3p.pl. | įkėblina | įkėblino | įkėblindavo | įkėblins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įkėblinčiau | įkėblintumėme, įkėblintumėm, įkėblintume |
|---|
| 2p. | įkėblintum, įkėblintumei | įkėblintumėt, įkėblintumėte |
|---|
| 3p. | įkėblintų | įkėblintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įkėblinkim, įkėblinkime |
|---|
| 2p. | įkėblink, įkėblinki | įkėblinkit, įkėblinkite |
|---|
| 3p. | teįkėblina, teįkėblinie | teįkėblinie, teįkėblina |
|---|
|
