|
|
|
|
литовский словарь / čiurenti | |
čiurénti (čiurẽna, čiurẽno)
1. журчать;
2. чирикать
/en/
žr. čiurlenti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | čiurenu | čiurenau | čiurendavau | čiurensiu |
|---|
| 2p.sg. | čiureni | čiurenai | čiurendavai | čiurensi |
|---|
| 3p.sg. | čiurena | čiureno | čiurendavo | čiurens |
|---|
| 1p.pl. | čiurenam, čiurename | čiurenom, čiurenome | čiurendavome, čiurendavom | čiurensime, čiurensim |
|---|
| 2p.pl. | čiurenate, čiurenat | čiurenot, čiurenote | čiurendavot, čiurendavote | čiurensit, čiurensite |
|---|
| 3p.pl. | čiurena | čiureno | čiurendavo | čiurens |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | čiurenčiau | čiurentume, čiurentumėme, čiurentumėm |
|---|
| 2p. | čiurentumei, čiurentum | čiurentumėte, čiurentumėt |
|---|
| 3p. | čiurentų | čiurentų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | čiurenkim, čiurenkime |
|---|
| 2p. | čiurenk, čiurenki | čiurenkit, čiurenkite |
|---|
| 3p. | tečiurena, tečiurenie | tečiurenie, tečiurena |
|---|
|
