|
|
|
|
литовский словарь / išsijudinti | |
išsijùdinti (išsijùdina, išsijùdino)
1. собраться/собираться идти;
2. всколыхнуться/всколыхиваться;
per̃ kãrą išsijùdino visà šalìs — во время войны всколыхнулась вся страна
/en/
šnek. bestir (oneself); prk. become active; become agitated; valstiečių masės išsijudino the masses of peasants became agitated ; per karą išsijudino visa šalis the whole country became active during the war
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsijudinu | išsijudinau | išsijudindavau | išsijudinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsijudini | išsijudinai | išsijudindavai | išsijudinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsijudina | išsijudino | išsijudindavo | išsijudins |
|---|
| 1p.pl. | išsijudinam, išsijudiname | išsijudinom, išsijudinome | išsijudindavome | išsijudinsime |
|---|
| 2p.pl. | išsijudinate | išsijudinote, išsijudinot | išsijudindavote | išsijudinsite |
|---|
| 3p.pl. | išsijudina | išsijudino | išsijudindavo | išsijudins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsijudinčiau | išsijudintume, išsijudintumėme |
|---|
| 2p. | išsijudintum, išsijudintumei | išsijudintumėte |
|---|
| 3p. | išsijudintų | išsijudintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsijudinkime, išsijudinkim |
|---|
| 2p. | išsijudink, išsijudinki | išsijudinkit, išsijudinkite |
|---|
| 3p. | teišsijudinie, teišsijudina | teišsijudinie, teišsijudina |
|---|
|
