/ru/
испаряться, улетучиваться
/en/
1. evaporate, exhale, turn into vapour, vaporize ; 2. šnek. disappear, vanish
/de/
verdampfen vi (s)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgaruoju | išgaravau | išgaruodavau | išgaruosiu |
| 2p.sg. | išgaruoji | išgaravai | išgaruodavai | išgaruosi |
| 3p.sg. | išgaruoja | išgaravo | išgaruodavo | išgaruos |
| 1p.pl. | išgaruojame, išgaruojam | išgaravom, išgaravome | išgaruodavome, išgaruodavom | išgaruosim, išgaruosime |
| 2p.pl. | išgaruojat, išgaruojate | išgaravote, išgaravot | išgaruodavote, išgaruodavot | išgaruosite, išgaruosit |
| 3p.pl. | išgaruoja | išgaravo | išgaruodavo | išgaruos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaruočiau | išgaruotumėme, išgaruotumėm, išgaruotume |
| 2p. | išgaruotum, išgaruotumei | išgaruotumėte, išgaruotumėt |
| 3p. | išgaruotų | išgaruotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaruokime, išgaruokim | |
| 2p. | išgaruok, išgaruoki | išgaruokit, išgaruokite |
| 3p. | teišgaruoja, teišgaruojie | teišgaruojie, teišgaruoja |