|
|
|
|
литовский словарь / išsitobulinti | |
išsitóbulinti (išsitóbulina, išsitóbulino) усовершенствоваться/ совершенствоваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsitobulinu | išsitobulinau | išsitobulindavau | išsitobulinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsitobulini | išsitobulinai | išsitobulindavai | išsitobulinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsitobulina | išsitobulino | išsitobulindavo | išsitobulins |
|---|
| 1p.pl. | išsitobulinam, išsitobuliname | išsitobulinom, išsitobulinome | išsitobulindavome | išsitobulinsime |
|---|
| 2p.pl. | išsitobulinate | išsitobulinote, išsitobulinot | išsitobulindavote | išsitobulinsite |
|---|
| 3p.pl. | išsitobulina | išsitobulino | išsitobulindavo | išsitobulins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsitobulinčiau | išsitobulintume, išsitobulintumėme |
|---|
| 2p. | išsitobulintumei, išsitobulintum | išsitobulintumėte |
|---|
| 3p. | išsitobulintų | išsitobulintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsitobulinkim, išsitobulinkime |
|---|
| 2p. | išsitobulinki, išsitobulink | išsitobulinkite, išsitobulinkit |
|---|
| 3p. | teišsitobulina, teišsitobulinie | teišsitobulinie, teišsitobulina |
|---|
|
