|
|
|
|
литовский словарь / vokietėti | | vokietė́ti (vokietė́ja, vokietė́jo) — онемечиваться, германизироваться
/en/ grow/become German, Germanize
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | vokietėju | vokietėjau | vokietėdavau | vokietėsiu |
---|
2p.sg. | vokietėji | vokietėjai | vokietėdavai | vokietėsi |
---|
3p.sg. | vokietėja | vokietėjo | vokietėdavo | vokietės |
---|
1p.pl. | vokietėjame, vokietėjam | vokietėjome, vokietėjom | vokietėdavom, vokietėdavome | vokietėsim, vokietėsime |
---|
2p.pl. | vokietėjat, vokietėjate | vokietėjot, vokietėjote | vokietėdavote, vokietėdavot | vokietėsite, vokietėsit |
---|
3p.pl. | vokietėja | vokietėjo | vokietėdavo | vokietės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | vokietėčiau | vokietėtumėm, vokietėtume, vokietėtumėme |
---|
2p. | vokietėtum, vokietėtumei | vokietėtumėte, vokietėtumėt |
---|
3p. | vokietėtų | vokietėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | vokietėkime, vokietėkim |
---|
2p. | vokietėki, vokietėk | vokietėkit, vokietėkite |
---|
3p. | tevokietėjie, tevokietėja | tevokietėja, tevokietėjie |
---|
|