/ru/
знать
/en/
know ; ko nežinai, nekalbėk don't speak if you don't know; be aware of what you say; ž. savo vertę know one's own value ; ž. ką iš nuogirdų know smth. by hearsay
/de/
(apie ką) wissen* vi (von D, über A); kennen* vt; kelią den Weg wissen; iš kur tu tai žinai? woher weißt du das?
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žinau | žinojau | žinodavau | žinosiu |
| 2p.sg. | žinai | žinojai | žinodavai | žinosi |
| 3p.sg. | žino | žinojo | žinodavo | žinos |
| 1p.pl. | žinom, žinome | žinojom, žinojome | žinodavome, žinodavom | žinosime, žinosim |
| 2p.pl. | žinote, žinot | žinojote, žinojot | žinodavot, žinodavote | žinosit, žinosite |
| 3p.pl. | žino | žinojo | žinodavo | žinos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žinočiau | žinotumėm, žinotume, žinotumėme |
| 2p. | žinotum, žinotumei | žinotumėte, žinotumėt |
| 3p. | žinotų | žinotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žinokime, žinokim | |
| 2p. | žinok, žinoki | žinokite, žinokit |
| 3p. | težino, težinai | težinai, težino |