/ru/
потоптать
/en/
žr. pamindyti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pamindžioju | pamindžiojau | pamindžiodavau | pamindžiosiu |
| 2p.sg. | pamindžioji | pamindžiojai | pamindžiodavai | pamindžiosi |
| 3p.sg. | pamindžioja | pamindžiojo | pamindžiodavo | pamindžios |
| 1p.pl. | pamindžiojame, pamindžiojam | pamindžiojome, pamindžiojom | pamindžiodavome, pamindžiodavom | pamindžiosim, pamindžiosime |
| 2p.pl. | pamindžiojate, pamindžiojat | pamindžiojote, pamindžiojot | pamindžiodavot, pamindžiodavote | pamindžiosit, pamindžiosite |
| 3p.pl. | pamindžioja | pamindžiojo | pamindžiodavo | pamindžios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pamindžiočiau | pamindžiotumėme, pamindžiotumėm, pamindžiotume |
| 2p. | pamindžiotum, pamindžiotumei | pamindžiotumėt, pamindžiotumėte |
| 3p. | pamindžiotų | pamindžiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pamindžiokim, pamindžiokime | |
| 2p. | pamindžiok, pamindžioki | pamindžiokite, pamindžiokit |
| 3p. | tepamindžioja, tepamindžiojie | tepamindžiojie, tepamindžioja |