/ru/
приводить в ярость; ожесточать
/en/
enrage, incense, infuriate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | niršinu | niršinau | niršindavau | niršinsiu |
| 2p.sg. | niršini | niršinai | niršindavai | niršinsi |
| 3p.sg. | niršina | niršino | niršindavo | niršins |
| 1p.pl. | niršinam, niršiname | niršinom, niršinome | niršindavome, niršindavom | niršinsim, niršinsime |
| 2p.pl. | niršinate, niršinat | niršinot, niršinote | niršindavot, niršindavote | niršinsite, niršinsit |
| 3p.pl. | niršina | niršino | niršindavo | niršins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | niršinčiau | niršintume, niršintumėme, niršintumėm |
| 2p. | niršintumei, niršintum | niršintumėt, niršintumėte |
| 3p. | niršintų | niršintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | niršinkime, niršinkim | |
| 2p. | niršink, niršinki | niršinkite, niršinkit |
| 3p. | teniršinie, teniršina | teniršinie, teniršina |